Amžina kova- moterims per šalta, o vyrams per karšta. Kodėl taip yra?
Neišvengiamai atėja žiema, o kartu su ja ir metas įjungti namuose šildymą. Nesvarbu kur – namie ar biure – jis tampa nuolatinių motrtų ginčų du vyrais objektu: kai kam visad šalta, o kai priešingai- karšta. Atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad termostatas tampa trečdalio šeimų ginčų objektu, o 40% moterų namuose slapčia sustiprina šildytuvo veikimą. Asmeninės preferencijos, aišku, gali skirtis, bet dažniausiai tokiuose ginčuose šalys pasidalina pagal lytį: moterys dažniausiai jaučiasi šąlančios, o vyrai tvirtina, kad patalpoje pernelyg karšta. Ir tai nėra priekabių ieškojimas ir stereotipai: abiejų lyčių atstovai temperatūrą iš tiesų jaučia skirtingai. Skamba paradoksaliai, tačiau vyrų ir moterų organizmuose termoreguliacija veikia šiek tiek skirtingai – tokie biologiniai mechanizmai.
Kokia turėtų būti mūsų temperatūra, žinome iš vokiečio gydytojo Carlo Wunderlicho darbų. Būtent jis pradėjo pacientų temperatūros grafiko sudarymo praktiką ir įrodinėjo, kad karštis yra simptomas, o ne liga. Ištyręs 25 tūkstančių žmonių duomenis, Wunderlichas nustatė, kad normali žmogaus kūno temperatūra yra apie 37°С; taip pat jis pastebėjo, kad „suaugusios moterys gali būti šiek tiek šiltesnės už analogiško amžiaus vyrus“. Vėliau šiuos teiginius patvirtino ir kiti tyrėjai.
Žmogaus kūnas puikiausiai sugeba palaikyti darbinę temperatūrą reikiamame diapazone, nepaisant aplinkos temperatūros kaitosŽmogaus kūnas puikiausiai sugeba palaikyti darbinę temperatūrą reikiamame diapazone, nepaisant aplinkos temperatūros kaitos. Kai karšta, odos kraujagyslės išsiplečia, taip pagerindamos šilumos išsklaidymą; tuo pačiu dar ir prakaituojame. Ir atvirkščiai, kai šalta, kraujagyslės susitraukia, kad per odą būtų pašalinama mažiau šilumos; tuo pat metu gali staiga susitraukinėti raumenys, gamindami papildomą šilumą ir jaučiame, kad drebame nuo šalčio.
Iš tiesų kūno temperatūra per dieną kinta ir priklauso nuo biologinių organizmo ritmų. Pavyzdžiui, daugelio mūsų kūnai vakarop (16–18 valandą) būna 0,5–1°С šiltesni, nei anksti ryte (6 valandą). Moterų temperatūra gali kisti ir dėl nėštumo ar hormoninių kontraceptikų vartojimo – abiem atvejais ji padidėja tais pačiais 0,5–1°С.
Lyčių biologiniai laikrodžių veikimas truputį skiriasi
Įdomu, kad skirtingų lyčių biologiniai laikrodžiai veikia truputį skirtingai. Vidutiniškai, moterys anksčiau gulasi miegoti ir anksčiau pabunda, už priešingos lyties atstovus. Tad rytais moterys išties gali šalti, mat tada vyksta „planinis“ kūno temperatūros sumažėjimas, o vyrai šį periodą dažniau pramiega.
Bet nors dieną organizmo vidaus temperatūra lieka daugiau ar mažiau pastovi, mūsų pojūčius veikia ne ji. Termoreguliacijai itin svarbi oda: nors kūno temperatūra lieka stabili, šio organo temperatūra gali labai skirtis. Nors vidutinė odos temperatūra ~36°С, labiau nutolusiose dalyse (pirštuose, nosyje, ausyse, lūpose) ji gali nukristi iki 25°С.
Kitaip nei kūno, vyrų ir moterų odos temperatūros skiriasi
Ir kitaip nei bendra kūno temperatūra, vyrų ir moterų odos temperatūros skiriasi. Daugeliu eksperimentų patvirtinta, kad vyrams dažniausiai būna šilčiau, nei moterims, – ypač vėsioje aplinkoje. Vienas tyrimas parodė, kad nepaisant to, jog moterų organizmas vidutiniškai 0,2°С šiltesnis už vyrų, jų rankos 1,5°С vėsesnės: 30,7°С palyginus su 32,2°С. Šaltyje šis skirtumas išauga iki 3°С. Mokslininkai aiškina tokį temperatūrų neatitikimą akivaizdžiu kūno sandaros dimorfizmu, odos paviršiaus plotu, skirtinga apimtimi, o taip pat raumenų ir riebalų išsidėstymu – visa tai lemia mažesnį kraujo pritekėjimą į kodą, tad atitinkamai ir mažesnę temperatūrą.
O konkrečiai, moterų poodinis riebalų sluoksnis beveik dvigubai storesnis nei vyrų, tačiau pastarieji turi daugiau raumenų. Raumenys organizme veikia ir kaip šilumos jėgainės (šiluma išskiriama, raumenims susitraukiant), aiškina Lancasterio universiteto (JK) anatomas Adamas Tayloras. Dėl mažesnės moterų raumenų apimties ir didesnio poodinių riebalų sluoksnio storio, šilumai iš raumenų sunkiau prasibrauti iki riboje tarp epidermio (viršutinio odos sluoksnio) ir dermos esančių šilumos receptorių.
Kadangi moterų odos paviršiaus temperatūra žemesnė, jos jautriau reaguoja ir į išorinį šaltį. Kaip paaiškino Merlinas Thomasas, Bakerio instituto Australijoje prevencinės medicinos docentas, kadangi šilumą ir šaltį labiausiai jaučiame oda, patalpoje ar lauke esant žemesnei temperatūrai, į moterų smegenis greičiau ateina signalas: man šalta! Ir galiausiai, moterų metabolizmas lėtesnis, o tai dar vienas jas šalti verčiantis faktorius.
Be abejo, visa tai yra vidutinės kompleksijos, vidutinio amžiaus ir vidutinės sveikatos būklės organizmo rodikliai vidutinėse sąlygose. Tikrovėje kiekvieno žmogaus kūno temperatūra gali kisti ir kinta dėl daugybės faktorių, įskaitant netgi odos spalvą. Tačiau suvidurkintas „normalios“ žmogaus kūno temperatūros supratimas tampa biuruose dirbančių moterų nepasitenkinimo priežastimi. Prieš porą metų nuskambėjo tyrimas, kurį atlikę Olandijos mokslininkai pareiškė, kad standartuose, pagal kuriuos paprastai nustatomi biuro pastatų termostatai, atsižvelgiama į normalią vyrams, tačiau ne priešingai lyčiai temperatūrą. Mat, nustatydami norimą patalpų temperatūrą, inžinieriai orientuojasi į rekomendacijas, sudarytas dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Šios rekomendacijos rėmėsi vidutinio amžiaus vyrų metabolizmo rodikliais, ir į tai, kad moterų metabolizmas – taigi, ir temperatūra – kitoks, nebuvo įvertinta.
Taip „teisinga“ temperatūra tapo patogi vienos lyties atstovams ir pernelyg žema – kitos. Kad moterys gerai jaustųsi darbo vietoje, reikėjo, kad oras būtų 2,5°С šiltesnis (apie 25°С; vyrams reikia 22°С), dėl to jos nuolat šalo. Tai neteisinga, tačiau taip jau yra. Nyderlandų mokslininkai paragino pasaulį pakeisti biurų ir kitų visuomeninių pastatų šiluminius standartus, tačiau drįstame spėti, kad idealios patalpų temperatūros ginčo natūralūs lyčių skirtumai išspręsti nepadės.
